Psichologinės bendravimo grupės


  

Kas yra psichologinė grupė?
Ten, kur susirenka daugiau nei du žmonės, yra grupė (šeima, darbo ar sporto komanda, draugų būrys). Grupė – gyvas organizmas, nuolat besivystantis.  Grupėje svarbiausia jos dalyvių tarpusavio sąveikos, kuriose kyla ir sprendžiamos tarpusavio santykių problemos.  Ateidami į grupę mes kiekvienas atsinešame skirtingus lūkesčius, kuriuos privalome suderinti, jeigu norime būti šios grupės nariais. Grupėje  patikrinami mūsų bendravimo įgūdžiai, emocinis raštingumas, gebėjimas išreikšti save. Grupės, į kurias žmonės susirenka norėdami pagerinti savo sugebėjimus tvarkytis su jų gyvenimams kylančiais iššūkiais ir problemomis (viena iš žodžio “problema” reikšmių – “klausimas”), vadinamos psichologinėmis.

Kokios būna grupės?
Yra įvairiausių psichologinių grupių. Tai gali būti nuo klasikinių psichoterapinių grupių, orientuotų į procesą, iki psichologinių švietėjiškų grupių, primenančių paskaitas ar seminarus. Pastarosios trunka trumpesnį laiką (iki 10 – 15 susitikimų), o jų vadovo vaidmuo yra direktyvesnis.

Kas vyksta psichologinėje grupėje?
Grupės dalyviai vienas su kitu dalijasi tuo, kas jiems svarbu - išgyvenimais, problemomis, pamąstymais. Dalyvis gali pasakoti apie įvykius, nutikusius jam per savaitę, savo reakcijas į juos, problemas, kuriose jaučiasi įstrigęs ir negali surasti išeities, bei pan. Jis gali pasidalinti savo jausmais ir mintimis, kilusiais po ankstesnio grupės susitikimo, kito dalyvio pasisakymo ar reaguojant į grupės vedėjo žodžius. Kiti dalyviai gali reaguoti į to dalyvio žodžius, duodami jam atsakymą, padrąsindami jį, išsakydami savo paramą ar sukritikuodami jo idėją. Pokalbių temos grupėje kyla spontaniškai, grupės vedėjas nėra jų siūlytojas.


Kokia psichologinės grupės nauda?
1. Grupėje gaunama parama streso ar vienatvės laikotarpiu.
2. Grupės dalyviai duoda grįžtamąjį ryšį, kaip atsaką į kiekvieno dalyvio elgesį; taip galima geriau įsisąmoninti elgesio šablonus, kurie gyvenime trukdo, verčia vėl ir vėl išgyventi tas pačias ar panašias problemas.
3. Grupė – tai lyg laboratorija naujam elgesiui išbandyti. Dažnai žmonės, kuriuos sutinkame grupėje, būna panašūs į tuos, kuriuos sutikome praeityje ar sutinkame dabartiniame gyvenime ir su kuriais patyrėme ar patiriame bendravimo sunkumų.
4. Grupėje galima išmokti kurti artimesnį ryšį, pagrįstą pasitikėjimu, savigarba ir pagarba kitam. 
5. Grupinės situacijos yra labai  panašios į tas, kurios vyksta dalyvių gyvenimuose, tad galima pasimokyti į jas reaguoti “čia ir dabar”.
6. Grupės dalyviai ugdo drąsą būti savimi, gebėjimą aiškiai suformuluoti tai, ką jie nori kitiems pranešti, gebėjimą pasiekti, jog būtų išgirsti ir suprasti, bei mokosi išgirsti ir suprasti kitus dalyvius.

Ko tikimasi iš psichologinės grupės dalyvių?
Iš grupės dalyvių tikimasi (pageidaujama), kad jie dalyvaus kiekviename grupės susitikime ir atvyks sutartu laiku, nevėluodami. Reikalaujama, kad informacija apie kitus grupės dalyvius bei jų vardai būtų laikomi paslaptyje. Viešai aptarinėti leidžiama tik grupės vedėjus ir save. Kai kada grupės dalyvių prašoma sudaryti sutartį, kiek susitikimų nuo grupės pradžios jie privalo lankyti, kad padėtų grupei susiformuoti ir patirtų jos teikiamą naudą. Paprastai tai būna nuo 3 iki 6 mėnesių. Grupėje dalyviai nėra verčiami kalbėti ar atskleisti intymias problemas, jei jie to nenori daryti. Žinoma, kuo asmuo aktyvesnis, kuo atviriau išreiškia savo mintis ir jausmus, tuo didesnę psichologinę naudą gauna.

Kita informacija
Paprastai psichologinėje grupėje būna nuo 5 iki 12 dalyvių. Kai dalyvių skaičius viršija 15, tampa sudėtinga bendrauti, nes trūksta laiko kiekvienam dalyviui. Kiekvieno susitikimo trukmė gali būti nuo 1,5 iki 3 valandų. Grupės vyksta kartą per savaitę. Grupės poveikis pasireiškia tik po 4 – 6 mėnesių. Grupės trunka nuo keleto mėnesių iki keleto metų.