10 metų Bendravimo grupių vedimo patirtis. 350 sėkmingai jas pabaigusių.


REGISTRUOKIS. NAUJA GRUPĖ

Ko nežinome apie emocijas?

Aušra Griškonytė

Kad yra toks reiškinys – emocijos ir jausmai – žino daugelis. Kuo emocijos skiriasi nuo jausmų – ne vienam paslaptis. O apie emocijų ir jausmų paskirtį, kurią suteikė jiems gamta, žino turbūt tik šios srities specialistai. O gaila, nes tai turėtume žinoti visi, kad jau tuo spalvingu emocijų pasauliu esame apdovanoti.
Šiuo metu psichologai emocijų skaičiuoja daugiau nei 400. Tokių plonybių neprivalome nei žinoti, nei gebėti skirti. Tačiau esmines emocijas, iš kurių išauga visas kerotas emocijų medis, privalome pažinti, atpažinti ir su jomis santarvėje gyventi.
Emocijos mums duotos ne veltui – jos saugo žmonių rūšį nuo išnykimo. Tokią apsaugą sumanė gamta. Skiriamos 4 pagrindinės emocijos ir jų funkcijos:
1) Baimė – ji verčia mus bėgti arba slėptis nuo to objekto, kuris mums gąsdina ir verčia išgyventi savo silpnumą. Baimės apimti išgyvename savo ribotumą, ji naikina išpūstą mūsų visagalybę, priartina mus prie tikrovės. Tuomet patiriame pagalbos arba pastiprinimo poreikį: ieškome draugų ar artimųjų paramos, specialistų pagalbos.
2) Pyktis – jis skatina mus pulti kitus, nes tuos kitus suvokiame kaip ribotus, t.y. mūsų nesuprantančius ar suprantančius ne taip, kaip pageidautume mes, nepriimančius rimtai mūsų pastangų, minčių ar jausmų. Kita vertus, pyktis atskleidžia ir būtinybę mums keistis, nes kito asmens netenkinanti reakcija ar požiūris į mus atskleidžia mūsų nelankstumą, perdėtą jautrumą ar silpnumą. Kitaip tariant, supykus nepulkime kaltinti kitų, o pasukime galvą – kur ta pažeidžiama vieta, į kurią kiti sąmoningai ar netyčia bilstelėjo.
3) Liūdesys – jis skatina užsisklęsti savyje ir susitaikyti su ribomis, kuriomis sužymėtas visas gyvenimas: mirtis, išsiskyrimai, projektų pabaiga ir pan. Jausdami liūdesį tikimės nuraminimo iš žmonių, kuriuos vertiname ir jais pasitikime, arba ieškome asmeninės erdvės, kurioje galėtume saugiai įsikurti, kol gedėsime, liesime ašaras, įvertinsime, ką praradome.
4) Džiaugsmas – tai kontakto su kitu žmogumi skatinanti siekti emocija. Džiaugsmas atveria mums mūsų pačių, kitų žmonių ar pasaulio apskritai gėrį. Džiaugsmo neįmanoma patirti be kito žmogaus; net  vienatvėje išgyvenamas džiaugsmas susijęs su prisiminimais apie kitus asmenis ir su jais patirtas situacijas. Taigi ši emocija skatina dalintis: jausmais, mintimis, prisilietimais, daiktais.
Nustebote, kad trys iš keturių pamatinių emocijų yra išgyvenamos ne itin maloniai? Nieko nepakeisi – toks gamtos sumanymas. Baimė, pyktis ir liūdesys gyvūną – žmogų saugo, o džiaugsmas skatina tapti socialia būtybe ir pratęsti šią rūšį.