10 metų Bendravimo grupių vedimo patirtis. 350 sėkmingai jas pabaigusių.


REGISTRUOKIS. NAUJA GRUPĖ

Kuo matuojama žmogaus stiprybė?

Aušra Griškonytė


Šiais laikais būti pavadintam silpnu – baisus įžeidimas. Savo stiprybę įrodinėjame demonstruodami turtus, protą, socialinį statusą, pasiekimus. Kitaip tariant, stiprūs jaučiamės tiek, kiek ko nors turime parodyti kitiems. Ir įsitempę sekame, kaip aplinkiniai į tai, ką viešai demonstruojame, reaguoja.
Stiprumą siejame su nepriklausomybe, todėl visais įmanomais būdais vengiame atsidavimo, artumo, įsipareigojimo. Maištaujame, nesilaikome susitarimų, švaistomės į šalis beverčiais „garbės žodžiais“. Nutraukiame prasmingus ryšius vien todėl, kad jie mus gąsdina tarpusavio priklausomybe.
Paradoksas – kuo labiau demonstruojame pasauliui savo jėgą, tuo jautriau reaguojame, ar tik kiti nesitaiko mūsų išnaudoti, išjuokti, pažeminti. Kuo labiau įklimpstame ties jėgos afišavimo idėja, tuo labiau siaurėja asmenybė, išryškėja tam tikri jos bruožai, lemiantys ne itin patrauklų mūsų elgesį: tingumas, maištingumas, beširdiškumas, plepumas, išsisukinėjimas, melas.
„Aš niekada neverkiu, nes esu vyras,“ – teigia tūlas vyras. „Aš negaliu atsisakyti tenkinti vyro norų, nes atrodysiu jam nemoteriška,“ – tvirtina dažna moteris. Šie teiginiai slepia nenorą būti išjuoktam, neatitikus vyraujančių stereotipų.
Mes visi kažkaip intuityviai pajuntame tikrąją žmogaus jėgą, kuri nebūtinai slypi gražiame ar stipriame kūne, dideliuose turtuose ar skambiuose tituluose. Kartais generalinių direktorių, verslininkų, profesorių, salonų liūčių vardai slepia ambicingus, narciziškus, nesaugius žmogučius.
Ar įmanoma stiprybę pamatuoti? Amerikiečių psichoterapeutė Frieda Porat nurodo keletą svarbiausių tikrąją žmogaus jėgą atskleidžiančių savybių ir gebėjimų. Tai:
- atvirumas (drąsa jausti tai, ką jauti, galvoti ir sakyti tai, ką iš tikrųjų manai, norėti to, ko iš tiesų nori),
- emocinis raštingumas (gebėjimas atpažinti savo ir kitų asmenų emocijas, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo jausmus, reaguoti į kitų emocijas),
- suvokimas, kad mintys, jausmai ir kūnas yra neatskiriamai susiję, kad dvasinis pasaulis visada susijęs su materialiuoju,
- vertybių (ypatingai aukštesniųjų) sistema,
- gebėjimas užmegzti ir išlaikyti tarpusavio santykius,
- mėgstama veikla, kurioje randama prasmė,
- gebėjimas priimti vienatvę,
- gebėjimas priimti gyvenimo baigtinumo, t.y. kad visi senstame ir mirsime, faktą,
- tikslų turėjimas,
- bendravimas.
Anot psichoterapijos atstovo Scott‘o Peck‘o, asmenybės jėgą apibrėžia drąsa gyventi. Reikia būti išties stipriam, kad galėtum leistis į ateitį, kurią visada dengia nežinios rūkas. Bet ar ne tai mes kiekvieną akimirką ir darome?