10 metų Bendravimo grupių vedimo patirtis. 350 sėkmingai jas pabaigusių.


REGISTRUOKIS. NAUJA GRUPĖ

Priklausomybės kartėlis (I)

Aušra Griškonytė

Mūsų gyvenimas pilnas priklausomybių. Deja, šiaip ne taip daugelis atpažįsta tik įjunkimą į kvaišalus – alkoholį ar narkotikus. Visos kitos priklausomybės – nuo kompiuterio, pirkimo, lošimų, maisto, nuotaikų, darbo, santykių – taip ir lieka paslaptimi.

Priklausomas asmuo, anot amerikiečių psichoterapeutų Roberto Hemfelt‘o, Franko Minirth‘o ir Paulo Meier‘o, dirbančių su šiuo sutrikimu, lyg koks išprotėjęs dulkių siurblys siurbia į save kitus žmones, chemines medžiagas, pinigus, maistą, seksą, darbą.

Priklausomas žmogus, negalėdamas suvaldyti savo įkyrumo – priklausomybės ir jos keliamų jausmų, bando kontroliuoti savo aplinką ir gyvenimo įvykius. Kontrolė – pagrindinis jo gyvenimo užsiėmimas. Tuo, ko nepavyksta sukontroliuoti, apkaltinami kiti - „aplinka kalta“. Geriama, nes žmona – ragana, darbe bjaurus vadovas, žlunga verslas. Persivalgoma, nes „tik tiek džiaugsmo gyvenime“. Gyvenama kankinančiuose santykiuose, nes „kaip žmonės pažiūrės, jei išsiskirsiu“, „vaikams reikia tėvo“, „ji be manęs neišgyvens“.

Baisiausia, kad priklausomas elgesys lyg koks prakeiksmas perduodamas iš kartos į kartą. Štai JAV yra apie 15 mln. oficialiai užregistruotų alkoholikų ar narkomanų. Nustatyta, kad kiekvienas alkoholikas ar narkomanas daro stiprią įtaką mažiausiai keturiems artimiausiems žmonėms: žmonai ar vyrui, vaikams, tėvams, bendradarbiams. Priklausomo asmens šeimos nariai prisitaiko prie jo gyvenimo ir net mąstymo būdo, linguodami jo emocinio pakilimo ir nuosmukio sūpuoklėse. Būtent toks prisitaikymas ir padeda priklausomajam išlaikyti jo sveikatą, gyvenimą ir santykius griaunantį įprotį. Iš dalies aplinka tikrai kalta.

Priklausomam elgesiui būdingas savybių kompleksas. Paprastai priklausomo asmens elgesyje aptiksime ne vieną, bet keletą priklausomybių. Beatodairiškas išlaidavimas prekybos centruose gali būti lydimas persivalgymo – dietų laikymosi sutrikimo. Dažniausiai priklausomas nuo alkoholio asmuo būna įjunkęs į rūkymą. Darboholikas laisvą minutę gali leisti kazino ar lošdamas kompiuterinį pokerį.

Priklausomas elgesys neatsiranda iš niekur. Jo ištakos – sutrikusi tėvų šeima, kurioje vaikas buvo priverstas išgyventi nuolatinį meilės, dėmesio ar saugumo alkį. Ta atmosfera, kuri vyravo tėvų šeimoje, taps matu, kuriuo jau suaugęs asmuo matuos bet kuriuos santykius. Baisiausia, kad ir savuosius kurs pagal tą patį kurpalių. Taigi kaip toje patarlėje „toks tokį sutiko“.

Priklausomi asmenys pasižymi labai žema savigarba ir emociniu nebrandumu. Suprantama, kai darniose šeimose užaugę vaikai galėjo saugiai bręsti ir mėgautis vaikyste ir paauglyste,  disfunkcinių šeimų atžalos privalėjo išgyventi, taikydamiesi prie girto tėvo siautėjimų ar lyg jaunas mėnulis pasirodančio, uždaro tėvo - darboholiko, nuolat įsitempusios ir irzlios motinos, kuri savo skausmą apmalšindavo maistu.

Štai kodėl taip užaugusius asmenis neretai aplinkiniams sunku suprasti - kodėl jie elgiasi žalodami savo sveikatą ar pasilieka santykiuose, kuriuose jie patiria smurtą ar nepagarbą. Žema savęs vertė neleidžia remtis savimi, todėl priklausomi asmenys apie save visada sprendžia pagal kitų nuomones. Net menkiausias pagyrimas juos pamėtėja vos ne ligi dangaus, o pati nekalčiausia kritika gali ilgam sužlugdyti. Paprastai, žmonės sako, kad bendrauti su priklausomu asmeniu itin sunku, nes jis „lyg padarytas iš stiklo“.

Kadangi priklausomasis geležiniais saitais susaistytas su savo yda, todėl jis nepriklauso pats sau. Tad visada iš jo lūpų išgirsite, kad tik kitas žmogus gali padaryti jį laimingą. Priklausomas vyras savo sužadėtinei žada pasirūpinti jos laime, o priklausoma moteris tiki, kad savo begaline meile pakeis nemalonias vyro savybes ar net priklausomybes. Kitas žmogus, jo buvimas šalia yra priklausomojo geros savijautos garantas. Kai priklausomasis lieka vienas, jį apima baisus nerimas ar net siaubas,todėl priklausomi asmenys kabinasi į bet kokį žmogų, siekdami išvengti akistatos su savimi ir savo vidine emocine sumaištimi.

Santykiuose priklausomas asmuo elgiasi labai nepusiausvirai – tai laikosi vos ne įsikibęs partneriui/ei į ranką, tai staiga tampa nesuvokiamai nepriklausomas. Jis arba apgaubia kitą ypatingu rūpesčiu ir prisiima kitų atsakomybę, arba piktai pareikalauja „atstoti nuo jo“. Tokie asmenys gali išoriškai demonstruoti savarankiškumą ir maištauti prieš artimųjų rūpestį, tačiau iš tikrųjų jie yra nuo pastarųjų emociškai ar net finansiškai priklausomi. Paprastai priklausomi asmenys, žvelgiant iš šalies, keistai elgiasi su savo tėvais. Ištikus menkiausiai problemėlei puola jiems guostis ar nepasigėdija gyventi iš tėvų kišenės, tačiau didžiausiu pykčiu reaguoja į tėvų patarimus, klausimus ar kontrolę.

Priklausomi asmenys gyvena melo pinklėse. Jie vengia pripažinti savo priklausomybę, neigia bet kokius jos požymius. Alkoholio, kankinančių santykių, maisto ar darbo priklausomybėje gyvenantis žmogus suras daugybę būdų tiesai iškreipti. Aiškins galintis bet kada nustoti gėręs, gyvenąs destruktyviame ryšyje todėl, kad partneris/ė – „geras ir mylintis žmogus“, nuolat tūnantis darbe, nes kolegos – beviltiški veltėdžiai ir jei ne jis, tai viskas sugriūtų.

Bijodamas išvysti tiesą apie save, jog negali suvaldyti savo gyvenimo, priklausomasis visomis išgalėmis vengia savianalizės. Net ir psichoterapeuto kabinete jis linkęs išsisukinėti nuo tikrovės, bandydamas kaltinti kitus, aplinkybes, slėptis už ligos simptomų.

Visi priklausomi asmenys kenčia nuo stipraus nerimo. Nerimas kyla dėl jų noro pakeisti nepakeičiamus dalykus, pavyzdžiui, noro pakeisti alkoholiką vyrą ar persivalgančią žmoną, ir atkaklių bei agresyvių pastangų juos keisti. Tuo tarpu jie nusigręžia nuo pakeičiamų dalykų – jų pačių emocinės būklės, valios ar minčių.

Priklausomi žmonės – puikūs kandidatai į nevykėlius, nes jie nuolat bijo nesėkmių ir tas nesėkmes programuoja. Natūralias gyvenimo bėdas irgi linkę priskirti sau. Širdies gilumoje jie laiko save beviltiškais nevykėliais. Neretai išgirsite juos virkaujant, kodėl jiems „taip gyvenime nesiseka“, „kodėl prie savęs pritraukiu tokius nevykėlius“, „kodėl žmonės mane išduoda“ ir pan.

Visas jų gyvenimas – kraštutinumai. Tas pats ir meilėje. Aistros proveržius keičia nesuvokiami uždarumo ir irzlumo laikotarpiai. Žiaurūs konfliktai gali virsti romantiškais padūsavimais. Šeimos gyvenime šykštumo laikotarpius keičia beprasmių išlaidų etapai, švelnumą lydi žiauraus elgesio proveržiai. Čia jie myli, čia, žiūrėk, jau to paties žmogaus nekenčia. Tad jų gyvenime nereti bankrotai, skyrybos. Jie dažnai keičia darbovietes, puldinėja nuo vieno projekto prie kito.

Priklausomieji neretai linkę fantazijose kurti tokį gyvenimą, kurio nepajėgia įgyvendinti  tikrovėje. Nenuostabu, kad jie gyvena nuolatinėse paieškose idealių žmonių ar kažko svarbaus (jie nežino - ko), ko stinga jų gyvenimams. Priklausomas vyras būtinai ieškos idealios moters (gražuolės, besąlygiškai jį priimančios, gerbiančios ir mylinčios) ir kaskart nusivils sutiktoje moteryje to neradęs. Priklausoma moteris svajos apie pasakų princą ir jo ypatingas savybes stengsis įžvelgti net didžiausiame nevykėlyje.

Su priklausomais asmenimis dirbantys specialistai pabrėžia, kad visi priklausomieji panašūs trimis aspektais. Pirmas - jie vis kartoja tą patį elgesio stereotipą, todėl niekas jų gyvenime iš esmės nesikeičia. Antras - jie vis pasirenka tokius pat kaip jie priklausomus žmones.  Trečias aspektas – protas nepadeda išeiti iš šios priklausomybės aklavietės.
Apie tai, kaip galima iš priklausomybės vaduotis, kitame straipsnyje.