10 metų Bendravimo grupių vedimo patirtis. 350 sėkmingai jas pabaigusių.


REGISTRUOKIS. NAUJA GRUPĖ

Dar ne vakaras

Aušra Griškonytė

Sutuoktinis iš darbo grįžęs namo nebenori kalbėtis, jau nebedega geismu taip, kaip anksčiau, jo nebedomina nei romantika, nei jūsų moteriški išgyvenimai. Ir vis taikosi jis išlėkti pas draugus ar vis ilgiau užsibūna darbe.

Jaučiatės jam nebereikalinga. Jūsų santykiai visiškai atšalę. Bandote iškviesti jį pokalbio geruoju ar sukeliate baisiausią konfliktą, tačiau arba jis jums skaudžiai atrėžia ir įbeda nosį į televizoriaus ekraną, arba apsisukęs spaudžia iš namų. Vis dažnesni tampa nekalbadieniai.

„Kas nutiko?“ – jaudinatės jūs. Gal jis pamilo kitą? Gal jam atsibodo šeima ir jos keliami rūpesčiai? Gal jis ruošiasi su jumis išsiskirti? Apimta nerimo ir jam iš paskos sekančio pykčio bandote savo kadaise numylėtą vyriškį tardyti. Deja, jis tyli užsispyręs lyg partizanas. Atrodo, išbandėte viską. Belieka pripažinti, kad bendro gyvenimo vilčių nebeliko. Skirtis?

Pirmiausia, palūkėkite ir gerai viską apsvarstykite. Nepasiduokite visuotinei manijai priimti sprendimą apimtai emocijų. Šeima – tai gerokai daugiau nei romantiška meilė ar aistringas seksas. Šeima – tai pirmiausia įsipareigojimas ir pagarba. Beatodairiškai elgdamosi išduodate savo kadaise padarytą pasirinkimą. Išduodate pirmiausia save.

Neretai išsiskiriama stokojant žinių apie santuokos, kaip gyvo organizmo, vystymosi ypatumus.

Čekų šeimos santykių specialistas M. Plzak nurodo, jog santuokinių ryšių vystymęsi yra du kritiniai periodai – 3-iais – 7-ais ir 17-ais – 25-ais metais. Tai patvirtinta klinikiniais duomenimis.

Pirmoji santuokinė krizė kyla tarp 3-ųjų ir 7-ųjų bendro gyvenimo metų ir tęsiasi apie vienerius metus. Jos atsiradimą sąlygoja tai, jog išnyksta fiziologijos įtakota fizinė aistra ir romantiški jausmai. Jūs jau nebedūsaujate susikibę už rankučių žvelgdami vasaros naktimis į mėnulį ir žvaigždes. Pamačius jį jums nebesinori nusiplėšti drabužių ir be perstojo mylėtis.

Jūs pastebite vis daugiau jo trūkumų ir net ydų., nes lyginate jį dabartinį su tuo, kurį pažinote įsimylėjimo laikotarpiu. Pastebite, kad pasaulį suvokiate skirtingai, tad nuolat ginčijatės, kaip auklėti vaikus, kur praleisti atostogas, ką valgyti, kokias laidas per televizorių žiūrėti.

Kadangi vis dažniau pykstatės, tarp jūsų, lyg Damoklo kardas, nuolat kabo įtampa. Jus erzina ir išmuša iš pusiausvyros viskas, ką jis sako ar daro. Namuose karaliauja pyktis arba abejingumas. Jaučiatės apgauta, nes lūkesčiai apie sutuoktinio žadėtą gyvenimo rojų žlugo.

M.Plzak šiuo kritiniu laikotarpiu siūlo apriboti iki minimumo pokalbių apie ryšio ateitį ir išgaravusią meilę skaičių. Kuriam laikui galite nutraukti ir lytinius santykius (tik bendru sutarimu!). Venkite romantikos ir bandymų išprovokuoti partnerio aistrą. Tad neverta leisti pinigų seksualioms drapanėlėms ar gaminti įmantrius patiekalus su afrodiziakais. Netikėkite tais niekuo neparemtais patarimais, kurių apstu moterims skirtoje žiniasklaidoje.

Specialistas pataria šiuo kritiniu laikotarpiu savo bendravime apsiriboti tik pokalbiais apie profesinius vienas kito interesus. Taip pat svarbu kaip galima labiau išplėsti savo asmeninį gyvenimą: susitikti su draugėmis ir draugais, tenkinti savus interesus, siekti trokštamų tikslų (moksle, profesijoje).

Įveikus šią pirmąją ir giliausią santuokinio gyvenimo krizę gimsta partnerių autonomiškumas, išsilaisvinama iš emocinės priklausomybės. Gyvenimas tampa gana stabilus, nes kiekvienas partneris labiau pasikliauja savimi, atsisakęs lūkesčių apie kito sutuoktinio rūpestį, pagalbą ir romantinius jausmus.

Antroji krizė šeimą užklumpa 17-aisiais – 25-aisiais metais, tuomet, kai šeimą palieka vaikai, kai ima senti partnerių kūnai, palaipsniui atsėlina ligos, artėja ar prasideda klimaksas. Tuo metu partneriai ryškiai pajunta susvetimėjimo jausmą, nes reikia iš naujo sukurti bendro gyvenimo tikslus. Jaučiama ankstesnio gyvenimo pabaiga, kurią dažnai lydi vienišumo ir tuštumos jausmai. Šiuo laikotarpiu žmonos dažnai panyra į depresines nuotaikas, o vyrai ima žvilgčioti į „jaunikles“.

Gana dažnai tokie žvilgčiojimai perauga į nesantuokinius ryšius, nes vyrui norisi įrodyti sau, kad jis „dar gali“, jis – dar vyras. Tai baimė, jog gyvenimas ritasi nuo kalno, tad tikima, kad seksualinis ryšys su jaunesne moterimi įlies jėgų, suteiks nemirtingumo.

Nemirtingumo siekia ir žmonos. Jos drąsiai atsiduoda plastikos chirurgų peiliams, drastiškai siekia keisti savo ateinančios senatvės pakąstus kūnus. Mažiau drąsios bando užsimiršti paskęsdamos jau suaugusių vaikų reikaluose. Tad visais būdais stengiasi dalyvauti atžalų gyvenime: moka už studijas, siūlosi auginti anūkus.

M.Plzak šioje krizės situacijoje, kuri gali tęstis metus ar dar ilgiau, rekomenduoja įsijungti į kolektyvinę veiklą: keliauti kartu su draugais, dalyvauti įvairioje klubinėje veikloje, dažniau eiti į svečius. Taip pat nurodoma nedramatizuoti santuokinės neištikimybės. Siūloma palaukti ir ištverti šį laikotarpį, kurio metu vyras bando įtikinti save, jog „dar ne vakaras“. Tokie nukrypimai į šalį dažnai būna trumpalaikiai, sąlygoti iracionalių veiksnių.

Šeimos santykių specialistai vieningai sutaria, kad sėkmingas šeimos gyvenimas neįmanomas be kantrybės, optimizmo ir kūrybiškumo.